BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Ritminė žodžių gimnastika.

gyvybės naktis, bei negalėjimas.

parašė: Lapė · 2010-04-13 · Nėra komentarų

Saulės lėktuvas leidžiasi nuo namų,
mano ir tavo pečių,
paukštis tartum užmigęs,
tačiau žiburiais po medžiais gieda balsus,
net menki vargai regis esą iš betono,
gilios sienų raukšlės gulas ant mūsų delnų,
tai gyvybės naktis, kuri netrukus baigsis.

Negalėjimas leistis į gyvenimą įsirėžė autobuso lange, santūrus veidų nuobodulys, kylant akims nuo žemės lygi debesų. Šviesa plakanti tavo širdis man prie šono, ta pati. Paskutinis pokalbis, šnabždėjimas ir aš iš naujo nusileidžiu ant juodo Vilniaus oro uosto tako, koktus lietuviškų žvilgsnių gūsis. Taip pat aš viena, širdy kyla motoro dūzgesys ir į jūrą sustingęs kalnynas, į kurį įsikniaubiu veidu. Ne saulė, ne vabzdžių pulkai varpantys žalias gijas, mirtis yra šiapus gyvenimo kalvos. Ieškau rankos, bet ji yra tik mintis ir laukai, kaip išdžiaustyti skalbiniai žemės akių vokai, užsitvėrė aplinkui tikrą gyvenimą, kalvų tamsos šviesa. Žvilgsnis atgal, tartum grįžtų sapnai, kuriems iš savo bendros kelionės aš pasakiau atsisveikino kalbą.

Patiko (4)

Rodyk draugams

Kategorijos: Kita



0 komentarų ↓

  • Dar nėra komentarų. Būk pirmas!.

palikti komentarą