BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Ritminė žodžių gimnastika.

mažytė pirmadienio katastrofa.

parašė: Lapė · 2010-03-22 · 2 komentarai

Violetinio dangaus
jazminų ir krentančių spindulių
lengvo prisilietimo ir jūros bangų aistros
prie veriančios realybės.
Norėčiau dar arbatos ir gyvenimo
raudonų obuolių ir apelsinų
vėlyvo vakaro ir tai ką išmeta naktim
dangus į Žemę
tyliai
kuomet nemato niekas
kas miega baltais smėliais
akis užklojęs.
Nenustosiu stebėtis vis tiek ar sniegas kris ar bangos Baltijos į mane duš, kaip vis gi puikiai man sekasi mirti. Mirti visų akivaizdoje ar tiesiog sau. Prisikelti ir vėl mirti.
Dažnai aš aptinku save lyg tą moterį apsigaubusią voratinkliais, liūdinčia senose knygose. Vaidinančią vienadieniame teatre, į kurį niekam neknieti užeiti. Retkarčiais išgirstu, kaip veriasi balkono durys ir grįžtą ramaus balso fone klausimas : Kaip sekasi mirti? Atsidūstu ir vėl mirštu. Su giliu tikėjimu, kad kažkas mane filmuoja iš tos pusės kur nesimato, kažkas įrašinėja kiekvieno judesio garsą.
…o ir gyvenimiška ironija čia yra, ta kad, jeigu ir pavyktų patekti į saulėje tįstančios blykstės akiratį, ten aš būčiau apsigobus rūku, nes niekas jau senai nebe įplaukia į mano gyvenimą su mišką skrodžiančiom spalvom, niekas nenuplauna to blyškumo.

Patiko (2)

Rodyk draugams

Kategorijos: Kita



2 komentarai ↓

  •   Andri // 2010-03-23 @ 15:40

    Violetinio dangaus ir gyvenimo arbatos, labai patiko tavo įrašas !

  •   Agnese // 2010-03-25 @ 18:16

    Turi kazka tokio kas labai patraukia. Nenustok rasyti :)

palikti komentarą